Kaip dirba Lietuvos įmonės? Nuo 8 iki 17 val. Viskas vyksta senamadiškai – darbuotojai rytais suvažiuoja į darbą, tada dirba, posėdžiauja komandose, bendrauja telefonu su klientais, užsakovais, partneriais, gamybos įmonėmis ar skyriais. Dirbti namuose ryžtasi tikrai nedaugelis. Dėl to esame kiek atsilikę nuo pasaulinių tendencijų, kur darbui naudojami išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai. Esame „prisirišę“ prie savo darbo vietos.
Jei jau turime PASTOVIĄ savo darbo vietą, joje būtinai turi stovėti stacionarus kompiuteris. Jo niekur nereikia nešti, jame esantys duomenys ten ir turi likti. Šalia jo monitoriaus stovi mūsų puodeliai, šeimos nuotraukos, suvenyrai ir kiti daiktai, kurių mums kartais prireikia. Tokiu būdu stacionarūs kompiuteriai yra priimtiniausi mūsų darbo įrankiai.
Kodėl ne nešiojami? Juk pasaulyje dabar jų parduodama daugiau? Atsakymas labai paprastas. Jei mūsų darbas nėra važinėti po visą Lietuvą, tam tikrus darbus atlikti sėdint automobilyje pakeliui namo ar į biurą, reiškia nešiojamas kompiuteris mums nereikalingas. Namuose prisėsti galima ir prie naminio, su sąlyga, kad duomenys bus saugūs ir jų nevogsime. Tokiu būdu stacionarūs kompiuteriai stipriai įsitvirtino mūsų darbovietėse.
Stacionarūs kompiuteriai tobulėja. Keista, tačiau keičiasi ne vidus, o jų „dėžės“ forma. Stacionarus kompiuteris susideda iš motininės plokštės, tinklo plokštės, vaizdo plokštės, garso plokštės, aušintuvo, kietojo disko, įrašomojo įrenginio ir kelių jungčių, skirtų apsiraizgyti laidais. Viskas, daugiau viduje nieko nėra. Dėl šios priežasties visi stacionarūs kompiuteriai būtų vienodi, bet juos reikia pastatyti ant stalo arba žemės. Tokiu būdu visi „viduriai“ yra sudedami į vertikalius korpusus, horizontalius korpusus arba kompaktinius korpusus, kurie yra maži ir juos galima statyti tiek horizontaliai, tiek vertikaliai. MiniPC yra dėžutės dydžio kompiuteriai, kuriuose viskas „supakuota“ itin kompaktiškai, tačiau jų negalima ardyti ir pridėti papildomos galios, daugiau diskų ar įrašančių įrenginių, jungčių, TV plokščių ir kitų papildomų komponentų, kurie laisvai telpa į tradicinius asmeninių kompiuterių korpusus. Tokie stacionarūs kompiuteriai neužima labai daug vietos ir atlieka visas reikalingiausias funkcijas. Juos galima surinkti iš firminių ir alternatyvių gamintojų dalių. Tai reiškia, kad kompiuterį pasigaminti gali bet kuri elektroninė parduotuvė savo sandėlyje, į pagalbą pasikvietusi kelis nagingus kompiuterių meistrus. Tiesa yra ir vadinamieji „brandiniai“ stacionarūs kompiuteriai, kurie nuo-iki buvo surinkti ant konvejerio gamintojo gamykloje. Nors jie nebūtinai naudoja to paties gamintojo detales. Juk Dell ar Lenovo negamina savo procesoriaus – naudojasi Intel, AMD ar Mediatek pagamintais procesoriais savo įrenginiuose.
Taigi, stacionarūs kompiuteriai dar ilgai išliks versle, jei tik mūsų verslas liks sėslus. Kai kurie verslai būtent tokie ir liks, nors jau įrodyta, kad darbuotojas, turintis nešiojamąjį kompiuterį ir galimybę dirbti iš namų, darbui skiria 1-2 valandomis daugiau ir dažniausiai neprašo už tai sumokėti viršvalandžių.