Privatumas yra vienas tų dalykų, kuris neretai dingsta plėtojant naujus santykius. Vieniems žmonėms atrodo normalu, jog į antrosios pusės gyvenimą žiūrima be jokių apribojimų. Tačiau, nuolatinis lindimas į privatumas gali iššaukti gana daug nemalonumų, kurie gali baigtis skyrybomis. Būtina pabrėžti, kad kiekvienas žmogus turi teisę į privatumą – tai yra prigimtinė teisė. Netgi šeimos sukūrimas negali būti priežastis šią teisę atimti. Tad, ką reikia žinoti poroms apie privatumą, jog paskui tai nesibaigtų skyrybomis?
Ženklai, parodantys, kad per daug lendate į asmeninę partnerio ar partnerės erdvę yra labai paprasti. Tuos ženklus parodo būtent jūsų antroji pusė.
Tarkime, jeigu jūsų antroji pusė kažkur trumpam išeina, o jūs klausiate kur jis eina – nenustebkite, jeigu atsakymas bus su menku agresyvumo ar pykčio prieskoniu. Tai reiškia, kad jūsų antroji pusė jaučiasi sekama ir tai jai nepatinka. Ji jaučiasi, kad turi atsiskaitinėti kiekviename žingsnyje. Patys pagalvokite – ką per tas kelias minutes gali padaryti jūsų antroji pusė? Tuo labiau – iš kur toks įtarumas ir nepasitikėjimas. Tad, jeigu jūsų partneris ar partnerė pareiškia, kad išeina ir tuoj grįš, tuomet nereikėtų kamantinėti.
Dar vienas ženklas, kad per daug lendate į asmeninę erdvę – tam tikrų dalykų slėpimas. Pavyzdžiui, kai kurioms poroms atrodo normalu, jog lendama į telefoną. Kai kuriems žmonėms atrodo normalu, kad negali būti jokių paslapčių poroje. Tačiau, realybė yra tokia, kad tai yra per didelis lindimas ten, kur jums nepriklauso. Nėra tokios taisyklės, kad jūsų antroji pusė turi jums duoti ataskaitą. Tad, jeigu bandote pažiūrėti į antrosios pusė telefoną, tuomet nenustenkite, jeigu niekas jums neleis žvilgčioti. Taipogi reikia paminėti, kad toks žvilgčiojimas yra nepagarbos ženklas – be jokios priežasties rodote, kad antrąją puse dėl kažkokių nežinomų priežasčių nepasitikite.
Kitas ženklas – reikalavimas iš anksto nurodyti ką jūsų antroji pusė veiks. Paprastai kalbant, jeigu dienos metu jūsų antroji pusė kažką veikia, tuomet visiškai neracionalu klausinėti nuolatos ką jis darys po tam tikrų darbų ar veiklų. Jeigu atsako, kad nežino – vadinasi nežino, tad nereikia išgalvoti nebūtų dalykų ir be reikalo įtarinėti.